Kas yra rotacinis garintuvas

Rotacinio vakuuminio garintuvo laboratorinis prietaisas yra populiari instrumentinė priemonė, naudojama efektyviam skysčio ar jo frakcijų garinimui sumažinto slėgio sąlygomis. Iš tokių turimų privilegijų galima pabrėžti šias:

• tolygus distiliuojamos medžiagos kaitinimas;
• skatinamas aktyvus skystų medžiagų garavimo procesas;
• garantuojama sauga dirbant su degiais, intensyviai kvepiančiais ir toksiškais komponentais;
• galimybė švelniai apdoroti temperatūrai jautrias ir į putojimą linkusias medžiagas;
• didelis našumas ir efektyvumas;
• procesų laiko optimizavimas;
• sąnaudų mažinimas dėl galimybės regeneruoti tirpiklį.

Rotacinio garintuvo veikimo mechanizmas, pagrįstas vakuuminės distiliacijos naudojimu, apima šiuos pagrindinius komponentus:

• garinimo kolba;
• elektros variklis;
• kaitinimo kamera;
• grįžtamasis aušintuvas su vakuuminiu apsauginiu vožtuvu;
• rezervuaras išgarintoms medžiagoms surinkti.

Kondensatoriaus šaldymo sistema ir vakuuminis arba vandens siurblys prijungti atskirai.

Pirmąjį laboratorinio rotacinio garintuvo pavyzdį XX a. viduryje pristatė biochemikas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Lehmanas Craigas. Iš pradžių chemikai buvo nusiteikę šiek tiek skeptiškai, nes distiliavimas buvo sėkmingai atliekamas pačia paprasčiausia įranga. Tačiau netrukus mokslininkai įvertino darbo ir laiko taupymo naudą. Įrenginys leido efektyviau atlikti garinimą, ypač naudojant didelius tirpiklių kiekius, be to, reikėjo minimalaus rankų darbo.

Aparatas buvo keletą kartų modifikuotas, įskaitant ir įvairių papildomų patobulinimų, skirtų patogesniam naudojimui. Dėl to jis tapo labai paklausus ir šiandien jį galima rasti beveik bet kurioje mokslinių tyrimų laboratorijoje.

Šiuolaikinės aparato versijos dažnai turi papildomų funkcijų, padedančių padidinti našumą ir supaprastinti darbo eigą. Tai gali būti elektroninis valdymo blokas ir ekranas, skirtas tiksliai valdyti kolbų sukimąsi ir kaitinimą.

Kaip veikia rotacinis garintuvas?

Pagrindinis rotacinio garintuvo veikimo principas yra fizikinės skysčių savybės, t. y. virimo temperatūros priklausomybės nuo išorinio slėgio, panaudojimas. Tai reiškia, kad sumažinus slėgį reakcijos inde, galima veiksmingai sumažinti temperatūrą, reikalingą darbiniam mišiniui užvirinti. Pavyzdžiui, įprastas etanolis, esant atmosferos slėgiui, pradeda virti esant +78,4 °C temperatūrai, o esant 40 mmHg slėgiui šis procesas prasideda jau esant +19 °C temperatūrai.

Garinimo procesas rotaciniame garintuve vyksta specialioje kolboje, kurią sukasi elektros variklis. Dėl sukimosi kolbos paviršius tolygiai padengiamas skysčio sluoksniu ir susidaro plona plėvelė. Būtent iš šios plėvelės vyksta garavimo procesas. Dėl didelio plėvelės paviršiaus ploto skysčio garavimo greitis yra daug didesnis, palyginti su standartiniais distiliavimo prietaisais.

Atkreipkite dėmesį, kad rotaciniai garintuvai turi nemažai įdomių privalumų:

• Efektyvus garinimas.
• Galimybė kontroliuoti parametrus.
• Energijos taupymas.
• Didesnis našumas.

Apibendrinant galima teigti, kad vakuuminiai rotaciniai garintuvai yra efektyvūs ir patogūs prietaisai, leidžiantys distiliuoti ir koncentruoti medžiagas mažiausiomis sąnaudomis ir maksimaliai kontroliuojant procesą.

Ką daro rotacinis garintuvas

Rotaciniai garintuvai paklausūs tokiuose procesuose kaip

• cheminėje sintezėje;
• šalto tirpiklio ekstrakcija;
• distiliavimas;
• tirpiklių distiliavimas;
• distiliavimas;
• skysčių koncentravimas;
• miltelių džiovinimas;
• medžiagų gryninimas;
• rekristalizacija;
• reakcija deflegmacijos zonoje;
• mišinio atskyrimas į frakcijas.

Ši įranga naudojama chemijos, kosmetikos, parfumerijos, naftos chemijos ir maisto pramonėje, farmacijos pramonėje. Ši įranga vertinama dėl paprastos konstrukcijos, daugiafunkciškumo, mažų nuostolių ir daugelio kitų savybių. Jei jus domina tokios laboratorinės įrangos įsigijimas, susipažinkite su siūlomu asortimentu internetinėje parduotuvėje chemist.eu.